„Gerų mašinų niekas neparduoda“ – visada sakydavo mano tėvas, ir turbūt jis buvo teisus. Tai supratau, kai mano dar neseniai pirktą mašiną nusitempė autosupirktukas.lt. O atrodė – važinėsiu su ja amžinai. Galvojau taip pačią pirmąją dieną, kai tik ją pirkau. Deja.
Problemos prasidėjo iškart
Grįžus gyventi į Lietuvą tenka buvusiam emigrantui pasirūpinti viskuo. Ir rasti darbą, ir gyvenamąją vietą, ir automobilį įsigyti. Ir santykius tvirtinti su visais, su kuo anksčiau bendravai, o gal megzti naujus. Taigi, vienas iš iššūkių, kurį priėmiau visai noriai, buvo automobilio pirkimas. Reikėjo įsigyti tokį, su kuriuo ilgai ir patikimai būtų galima riedėti, nebijant, kad užgesi, galvojant, kad viskas bus gerai. Tačiau drauge ir norėjosi kuo ekonomiškesnio sprendimo. Taigi, atidėjau tam 1000 eurų ir net neįtariau, kiek dar kartų prie šios sumos teks vis pridėti po mažesnę ar didesnę sumą.
Pirmiausia sugedo turbina. Pradėjo rūkti juodi dūmai ir tai reiškė, kad kažkur viduje turbina gal sulūžo, gal užsikimšo, o gal kas nors kito jai nutiko. Turbinos restauracija kainavo apie 300 eurų. Tada sugedo važiuoklė. Kai nutrūko pagrindinis diržas, kaip puikiai suprantate, teko keisti variklį. Galite tik įsivaizduoti, kiek teko investuoti. O juk kai pirkau, moteris, pardavinėjanti automobilį, tikino, kad tai nuostabi mašina, jokių bėdų su ja nėra, o moteris, esą, išvyksta į užsienį, nes ten gyvens, taigi, ir savo mylimą mašiną parduoda. Kur tau. Kiek kartų vėliau man teko jai skambinti dėl automobilio problemų, tiek ji visada būdavo čia, Lietuvoje… Kiekvieną kartą, kai sužinodavau diagnozę ir pasiūlymą susimokėti už taisymą, galvodavau… Mokėti ar nemokėti? Gal sumokėti vieną kartą, o paskui važiuos kaip nauja. Bet kaip nauja jie niekada nebuvo, bėdas vydavo naujos.
Viskas baigėsi avarija
Galiausiai viskas baigėsi, kai dar kartą užkalė variklis, o iš susijaudinimo dar ir į stulpą įvažiavau. Na, švelniai prabraukiau. Pasiskambinau į autosupirktukas.lt ir ši įmonė paėmė mano transportą. Nebenorėjau daugiau taisyti ir gadintis nervų, pardaviau brangiai supirkėjams.
Gerų mašinų niekas neparduoda: kur jos?
Vis prisimindavau tėvo žodžius – gerų mašinų niekas neparduoda. Ir tai tikrai tiesa. Net jeigu kažkas turi 100 metų senumo mašinytę, vertą 50 eurų – jos neparduoda. Jau geriau laiko atsargai, leidžia iš rankų į rankas giminėms, bet niekada neparduoda, nes jeigu prireiktų, tokios geros nebenusipirktų.